išlaužti

išlaužti
išláužti tr. 1. R, K daryti, kad išlūžtų: Jei neištrauksi, išláužk mietą iš žemės J. Vėtra beržą išláužė (iš šaknų nulaužė) Ėr. Laumė papykus išlaužė kiškiukui kitą kojytę BsPII174. [Samsonas] atrado išdžiūvusiūse nasrūse įsimetusias bites, išlaužė korį ir valgė M.Valanč. Uosio tvorą išlaužė, žolynėlius išmynė JV544. Ir išlaužė bėrs žirgelis naujįjį žiogrelį D3. Žmogus savo žambio ieną išlaužęs ir šunį nudaužęs S.Dauk. Akmenys išlaužti N. | refl. tr.: Eidamas per sodžių, išsiláužiau baslį, kad turėčiau kuo šunų atsiginti Š. Išsilaušiu beržo rykštę, eisiu mergelę žadinti D112. Netyčia užvėžlinęs ant sraigės lukšto, išsilaužiau dešinį blauzdikaulį J.Balč. Teip drąsiai kandau – būčia dantis išsiláužęs Žml. 2. Gs išminti linus paviršutiniškai: Linai tik išlaužti par mintuvus Šts. Jeigu sauja blogai vyro išláužta, sunku mergai ją gerai išbraukt Skr. 3. išversti, išmušti norint atidaryti: Išlaužiu duris SD414. Smarkiai neužkišt – išlaũš korkę Žml. 4. išplėšti: Toks pasirodo kaltininkas – pikčiau kaip klėtį išlaužęs arba žmogų užmušęs Žem. 5. išriesti, išlenkti: Vieną pėdą išláužia ir užvožia kap kepurę – tai mendelys (guba) Smn. Vyrų daugelis kostiumuoti, su šilkiniais kaklaraiščiais, krūtines išlaužę J.Paukš. 6. prk. vargiai, sunkiai gauti, sugriebti, parūpinti: Ko čia siaubt už laiko, kai reiks [pinigų], išláuši iš kur nors Srv. Kai jum, gal kaip nors išláušiu (parūpinsiu) mašiną porai dienų Bsg. | Ale iš kur tamsta išlaužei (išgalvojai), kad žemę dovanai duos? . Kurgi ji vaišins svečius, tokia sukta – laužte neišláužtum kapeikos Vl. 7. prk. godžiai išgerti, išmaukti: Gečėnė nora gert, beveik pusę lyterio išláužė Kin. 8. prk. sunkiai išlavinti, išmokyti: Nebišláuš, nekeisu žodžių (aukštaitiškai nekalbėsiu) Užv. Aš užsispyriau ją išláužtie Vv. Mes esame jį gana laužę ir anavę, ale nieko neišlaužėm N. 9. refl. SD414, Rm prasilaužus išeiti, išsiveržti: Vėl arkliai išsilaužė, nulėkė prie stirtų J.Balt. Buvo uždarytas, tai išsiláužė pro duris Š. Geras žvejys buvo, dėl to ir išsiláužė par vilnis, nenuskendo Plng. | Tąsyk Nemunas da tik ką išsiláužęs buvo Kdl.išsivaduoti, atsikratyti: Norėdamas išsilaužti iš valdžios kryžeivių, sandarą su juomi padarė S.Dauk.
◊ iš pir̃što išláužti
1. išgalvoti, prasimanyti: Visos tos šnekos iš piršto išlaužtos Žem. Kalbos pavyzdžiai nėr iš mano paties piršto išlaužti J.Jabl. Mano apysakų veikėjai nėra išgalvoti ir iš piršto išlaužti P.Cvir. Aš dabar nekenčiu išsvajoto ir iš piršto išlaužto dangaus V.Mont. Iš pir̃što išláužtos naujienos Slk.
2. sakoma, kai labai sunku arba neįmanoma ką gauti: Iš kur aš tau imsiu: iš pir̃što neišláušiu (neturiu, nėra) Lp. Iš piršto neišlauši darbo LTR(Zp). Iš kur aš gausiu [skolą grąžinti]: ar iš pir̃što išláušiu, kad neturiu Grž. Be nieko iš piršto neišlauši, iš delno neišgrauši KrvP(Klm).
\ laužti; antlaužti; aplaužti; atlaužti; dalaužti; įlaužti; išlaužti; nulaužti; palaužti; parlaužti; perlaužti; pralaužti; prilaužti; sulaužti; užlaužti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • išlaužti — išláužti vksm. Trãktorius išláužė vartùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atlaužti — 1. tr. lenkiant atidalyti, atskirti nuo ko nors: Atlaužęs duonos, duok jamui J. Bubinas (tranas) rudenį voliojas: nė sparnų, nė kojų – visa par jį atlaužta Šr. Ėmiau pentį [dalgio] ir atlaužiau, kap daviau kupstan Ktv. | prk.: Žodį nebatlauši… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išversti — išver̃sti, išver̃čia (ìšverčia), ìšvertė 1. tr. D.Pošk, L, Rtr, DŽ parblokšti, paguldyti ant šono: Tik ėdalą gadina tas paršas – užkabinęs snukiu lovį išver̃čia Krs. Ir ėjo Jėzus bažnyčion Dievo, ir išvarė visus perkančius ir parduodančius… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pralaužti — tr. 1. R19 pradėti laužti, pirmą sykį atlaužti: Pralaužk kitą miežienio raguolėlį, kur šiltesnis Jnšk. Pirmą kėpį tura pralaužti J. Senis paėmė pagrandį, pralaužė ir norėjo valgyt BsPII79. 2. K padaryti tarpą, skylę, išlaužti, išgriauti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antlaužti — (ž.) tr. užlaužti. | refl.: Negaliu antsilaužti (prisiversti) šnapšės negerti Šts. ◊ antakius antlaužti būti piktam, susiraukti: Antakius antlaužęs paveizėjo skersoms Šts. Ko niūksai kaip miškas, antakius antlaužęs? Plt. šìrdį antlaužti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplaužti — tr. 1. Š šiek tiek, dalį nulaužti, aplaužyti: Vai, ko nuvyto žalia rūtelė – ar šakelės aplaužtos, viršūnėlė nulaužta? (d.) Nč. 2. K, NdŽ aplink nulaužti. 3. atlikti pirminį linų mynimą, apminti juos mintuvais: Jūs geriau aplaužkit, kad mažiau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dalaužti — ×dalaužti (hibr.) tr.; Sut baigti nulaužti: Palūžusios nendrės nedalauš, o rūkstančio lino neužgesys BtMt12,20. laužti; antlaužti; aplaužti; atlaužti; dalaužti; įlaužti; išlaužti; nulaužti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išbraukti — išbraũkti, ia, ìšbraukė 1. tr. braukiant pašalinti: Išbraũk tas išėdas iš geldos Grg. Kieti trupiniai reikia išbraukti [iš akies] suvilgyta vata P.Aviž. | refl. tr.: Išsibraukiu miegą iš akių (prasitrinu akis) ST619. ║ iššluoti: Net gražu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdžiauti — tr. 1. iškabinti džiaunant. | refl. Š. ║ iškarti: Kad juos visus, itokius žmones, išdžiaut[ų]! Arm. 2. išmušti, išlaužti: Ožys įsibėgėjęs vožė į tvorą raguota kakta, išdžiovė tris kartis rš. džiauti; apdžiauti; atdžiauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgalvoti — 1. intr. kurį laiką galvoti: Visą naktį nemigau, išgalvojau Gs. 2. tr. baigti galvoti: Advė nesuspėjo tos minties iki galo išgalvoti I.Simon. 3. tr. išmanyti; nuspręsti: Galvote išgalvojau, kad nė šeip, nė teip išein J. Tie pasisakę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”